Padidėję limfmazgiai kakle: kada nerimauti ir pasitikrinti

Limfmazgiai – nedideli imuninės sistemos „filtrai“. Kai organizmas kovoja su infekcija, jie padidėja, tampa jautrūs, o pasveikus po kelių savaičių vėl sumažėja. Todėl padidėjęs limfmazgis dažniausiai nėra pavojingas, tačiau kartais jį verta ištirti.

Dažniausios priežastys

• peršalimas, gerklės ar ausų uždegimas;
• danties uždegimas;
• odos įbrėžimas ar uždegimas netoliese;
• kitos virusinės infekcijos.

Tokiais atvejais limfmazgis dažniausiai būna minkštas, paslankus, skausmingas ir sumažėja per 2–4 savaites.

Kada verta pasitikrinti?

• limfmazgis nemažėja ilgiau nei 3–4 savaites;
• jis kietas, neskausmingas ir nejuda po oda;
• limfmazgis vis didėja arba yra didesnis nei 1,5–2 cm;
• kartu karščiuojate be aiškios priežasties, naktį prakaituojate ar krentate svoris;
• padidėjęs limfmazgis virš raktikaulio.

Esant šiems požymiams kreipkitės į gydytoją, o echoskopija padės greičiau išsiaiškinti situaciją.

Ką parodo limfmazgių echoskopija?

Gydytojas radiologas įvertina limfmazgio dydį, formą, struktūrą ir kraujotaką. Pagal šiuos požymius dažniausiai galima atskirti įprastą, uždegiminį limfmazgį nuo tokio, kurį reikia ištirti papildomai. Jei reikia, išvadoje nurodoma, po kiek laiko pakartoti tyrimą ar kokį tolesnį tyrimą atlikti.

Kakle gumbelis gali būti ne limfmazgis, o skydliaukės mazgas, seilių liaukos ar kitas darinys, todėl tyrimo metu peržiūrima visa sritis. Plačiau – skydliaukės echoskopija.

Kaip pasiruošti?

Specialiai ruoštis nereikia. Atsineškite ankstesnių tyrimų ir kraujo tyrimų rezultatus, jei turite.

Siuntimo nereikia. Daugiau apie limfmazgių echoskopiją · Registruotis

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.