Kepenų suriebėjimas: požymiai, echoskopija ir ką daryti toliau

Kepenų suriebėjimas – viena dažniausių kepenų būklių. Jis išsivysto, kai kepenų ląstelėse kaupiasi per daug riebalų. Dažniausiai tai lemia antsvoris, mažai judėjimo, cukrinis diabetas ar alkoholis. Klastingiausia tai, kad ilgą laiką žmogus nieko nejaučia, todėl suriebėjimas dažnai atrandamas atsitiktinai.

Kokie gali būti požymiai?

Daugeliu atvejų simptomų nėra visai. Kai kurie žmonės jaučia:

• sunkumą ar maudimą dešinėje po šonkauliais;
• nuolatinį nuovargį;
• pilvo pūtimą ir sunkumą po riebaus maisto.

Dažnai pirmas ženklas būna ne pojūtis, o kraujo tyrimas: padidėję kepenų fermentai (ALT, AST, GGT).

Kam verta pasitikrinti?

• turite antsvorio, ypač kai riebalai kaupiasi ant pilvo;
• sergate 2 tipo cukriniu diabetu ar padidėjęs cukraus kiekis kraujyje;
• padidėjęs cholesterolis ar trigliceridai;
• padidėjęs kraujospūdis;
• reguliariai vartojate alkoholį;
• kraujo tyrime padidėję kepenų rodikliai.

Ką parodo pilvo echoskopija?

Suriebėjusios kepenys echoskopijoje atrodo šviesesnės nei įprastai, nes riebalai kitaip atspindi ultragarsą. Gydytojas radiologas įvertina:

• kepenų dydį ir ar jos padidėjusios;
• suriebėjimo laipsnį – lengvą, vidutinį ar ryškų;
• ar nėra kitų pakitimų: cistų, darinių, cirozės požymių;
• tulžies pūslę, kasą, blužnį ir inkstus – visa tai matoma to paties tyrimo metu.

Tyrimas neskausmingas, be spinduliuotės ir trunka apie 20 minučių. Kadangi jis saugus, jį galima kartoti ir stebėti, ar būklė gerėja.

Ar kepenų suriebėjimas pavojingas?

Pradinė stadija dažniausiai yra grįžtama. Tačiau negydomas suriebėjimas ilgainiui gali sukelti kepenų uždegimą, o vėliau – randėjimą (fibrozę) ir cirozę. Be to, suriebėjusios kepenys dažnai rodo didesnę širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką. Todėl svarbu ne tik nustatyti būklę, bet ir imtis veiksmų.

Ką galite padaryti patys?

• Palaipsniui mažinkite svorį. Jau 5–10 % kūno svorio sumažėjimas dažnai ženkliai sumažina riebalų kiekį kepenyse.
• Judėkite. Bent 150 minučių vidutinio fizinio aktyvumo per savaitę, pavyzdžiui, greitas ėjimas.
• Mažinkite cukrų ir saldžius gėrimus, baltus miltinius gaminius ir perdirbtą maistą.
• Ribokite alkoholį arba jo atsisakykite.
• Kontroliuokite cukrų, cholesterolį ir kraujospūdį kartu su šeimos gydytoju.

Dėl gydymo ir tolesnių tyrimų visada pasitarkite su savo gydytoju.

Kada kreiptis skubiai?

Jei pagelto oda ar akių baltymai, ištino pilvas, vemiate krauju ar išmatos tapo juodos, nelaukite planinio tyrimo: kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių.

Kaip pasiruošti tyrimui?

6 valandas iki tyrimo nevalgykite, negerkite saldžių ir gazuotų gėrimų, nekramtykite gumos. Šiek tiek paprasto vandens atsigerti galima. Atsineškite kraujo tyrimų rezultatus, jei turite.

Dažni klausimai

Ar kraujo tyrimas gali būti normalus, o kepenys suriebėjusios?

Taip. Kepenų fermentai gali būti normos ribose net esant suriebėjimui, todėl echoskopija yra svarbus papildomas tyrimas.

Kaip dažnai kartoti echoskopiją?

Dažniausiai po 6–12 mėnesių, kai jau pakeitėte gyvenimo būdą. Tikslų laiką nurodys gydytojas pagal Jūsų situaciją.

Siuntimo nereikia. Daugiau apie pilvo organų echoskopiją · Registruotis

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.